The purpose of our research was to study the new pattern of minoritymajority relationship in the post-Soviet political and social configuration from the perspective of the language policy implementation and its implications for the social cohesion, particularly focusing on the Gagauz minority. The study introduces the results of a wider research covering the use of languages in the Republic of Moldova and the effectiveness of the language education, focusing on the Gagauz minority. The authors made an effort to reach a better understanding of language use and language education in the Gagauz Autonomy as well as of the linguistic choices the speakers make and their perception of the interaction with the Moldovan majority. The major questions that the authors aim to analyse are as follows: has the language policy reinforced the ties between the ethnic majority and the Gagauz minority; has it contributed to social cohesion and the principle of unity through diversity? Through the research the authors attempted to answer these questions, examining the effectiveness of language policy application in line with the established objectives. The study has revealed the complexity of Moldovan sociolinguistic landscape where functional distributions and choices among Gagauzi, Russian and Moldovan/Romanian languages in Gagauz Autonomy still remain problematic.

Mūsų tyrimo tikslas – išanalizuoti postsovietinės politinės ir socialinės konfigūracijos sąlygotą naująjį mažumos ir daugumos santykių modelį kalbų politikos įgyvendinimo kontekste, panaudojant Gagaūzijos mažumos atvejo analizę. Taip pat siekiama išnagrinėti kalbų politikos įtaką socialinei sanglaudai šiame Moldovos autonominiame regione. Tyrime pateikti platesnės su Gagaūzijos mažuma susijusios studijos, apimančios kalbų vartojimo bei kalbinio ugdymo efektyvumo Moldovos Respublikoje analizę, rezultatai. Straipsnio autorės siekia, kad visuomenė daugiau sužinotų apie kalbų vartojimo bei kalbinio ugdymo situaciją Gagaūzijos autonomijoje, geriau suprastų Gagaūzijos gyventojų kalbinį pasirinkimą bei jų santykių su Moldovos dauguma sampratą. Pagrindiniai straipsnyje analizuojami klausimai: ar kalbų politika sustiprino ryšį tarp Moldovos etninės daugumos ir Gagaūzijos etninės mažumos, ar kalbų politika padarė teigiamą įtaką, siekiant socialinės sanglaudos ir vienijančios įvairovės principo? Tyrime badoma pateikti atsakymus į iškeltus klausimus: nagrinėjamas kalbų politikos taikymo efektyvumas, atsižvelgiant į suformuluotus tikslus. Tyrimas atskleidė Moldovos Respublikos sociolingvistinio paveikslo kompleksiškumą, parodė, jog Gagaūzijos autonominiame regione vartojamų gagaūzų, rusų bei moldavų / rumunų kalbų funkcinio pasiskirstymo bei kalbinio pasirinkimo klausimai vis dar išlieka probleminiai.