Talmy’s (1975, 1985, 1991, 2000) seminal work on motion events representation in languages that led to significant typological distinctions is primarily based on the differences in encoding (framing) of the Path, as one of the basic semantic components of such events, either in the V(erb stem) or in the S(atellite) – which accounts for the proposed typological language dichotomy V-framed (VLs) and S-framed languages (SLs). Although the above distinction is a very important one, having implications at the level of syntactic structure, crosslinguistic data indicate to some variations that further prompted researchers to question a clear-cut binary typological opposition. Thus, more thorough data from Romance languages (in addition to Spanish, French and Italian) led to re-considering their status as VLs and rather considering them belonging to the third class of “split” languages (Talmy). The aim of the paper is to analyze the place of Romanian in this typological classification, through making observation on the Path representation in motion events in contrasted narrative texts translated from English (a SL) into Romanian. The hypothesis is that Romanian might claim a mixed typological status, eventually belonging to the class of “split” languages based on the assumption that, first, it is not so poor in manner of motion verbs (MmV) as it is presumably the case of VLs (see the alternative labels sometimes attached to SLs vs. VLs, respectively – manner-rich vs. manner-poor languages) and, second, it does not exclude the possibility of using complex Path as satellite to a MmV, particularly boundary-crossing, which can serve as a test to determine the typological class of language (e.g., a țâșnit de după perdea (lit. rushed from behind the curtain) – ‘rushed out from behind the curtain’; a lunecat de pe acoperiș (lit. slipped from on the roof) – ‘slipped from the roof’. In this respect, the paper aims at focusing on the nature of the second preposition.

Originalūs Talmy (1975, 1985, 1991, 2000) darbai apie judėjimo perteikimą kalboje, kurie leido išryškinti reikšmingus tipologinius skirtumus tarp kalbų, pirmiausia pagrįsti kelio, kaip vieno pagrindinio tokių kompleksinių įvykių komponento, sąvokos užkodavimo (įrėminimo) skirtumus – ar pagrindinė judėjimą reiškianti mintis užkoduota veiksmažodžio šaknimi (V) ar satelitu (S). Tai paaiškina ir pasiūlytą veiksmažodžio įrėminimo (VLs) ir satelito įrėminimo (SLs) kalbų tipologinę dichotomiją. Nors šis savitumas labai svarbus ir prasmingas sintaksiniame struktūriniame lygmenyje, tarpkalbiniai duomenys atspindi tam tikrus skirtumus, dėl kurių tyrėjai ėmė abejoti aiškia dvinare tipologine priešprieša. Taigi išsamesni romanų kalbų (kartu su ispanų, prancūzų ir italų kalbomis) duomenys leido šias kalbas priskirti trečiai – „išskaidytų“ – kalbų kategorijai, o ne VLs tipo kalboms. Šio tyrimo tikslas – apibrėžti rumunų kalbos vietą nagrinėjamoje tipologinėje klasifikacijoje, kartu atliekant kelio sąvokos judėjimo procese atvaizdavimą gretinamuosiuose pasakojamojo tipo tekstuose, išverstuose iš anglų į rumunų kalbą. Keliama hipotezė, kad rumunų kalbai galėtų būti suteikiamas mišrus tipologinis statusas, priskiriant ją „išskaidytų“ kalbų klasei. Daroma prielaida, kad, pirmiausia, ši kalba turi daugiau judėjimo būdą išreiškiančių veiksmažodžių nei galimai yra VLs tipo kalbų atveju. Pateikiamos alternatyvios SLs ir VLs tipo kalbų kategorijos, atitinkamai turinčios daug ir mažai būdo reiškimo veiksmažodžių (MmV). Antra, nereikėtų atmesti galimybės panaudoti kompleksinę kelio, kaip MmV satelito, sąvoką – ypač ribų peržengimą. Tai padėtų nustatyti kalbos tipologinę klasę (pvz. a țâșnit de după perdea (lit. rushed from behind the curtain) – ‘rushed out from behind the curtain’; a lunecat de pe acoperiș (lit. slipped from on the roof) – ‘slipped from the roof’). Šiuo atžvilgiu straipsnyje siekiama išanalizuoti antrojo prielinksnio prigimtį.